Prieš daugiau nei 7000 metų Lietuvos teritorijoje atsiradę moliniai puodai pakeitė žmonių gyvenimą. Induose jie galėjo ne tik saugoti įvairius maisto produktus, bet ir pasigaminti organizmui labai reikalingo šilto skysto maisto. Su keramikos atsiradimu pasikeitė žmonių gyvenimo būdas, jie mažiau keliavo, įvairi veikla ir maisto šaltiniai susikoncentravo šalia namų. Indai buvo svarbūs ne tik maisto gamybai, bet jų formose ir ornamentikoje atsispindi skirtingų bendruomenių savitumas, taip pat lipdytojo meninė
Muziejuose ir knygose galima pamatyti gražių akmens amžiaus keramikos fragmentų ar visų rekonstruotų indų iš Lietuvos pajūrio (Šventosios, Nidos gyvenviečių), Biržulio ežero (Vakarų Lietuvoje), Kretuono ežero (Rytų Lietuvoje) apylinkių, tačiau molinių puodų šukių aptikta ir kituose regionuose. Pietų Lietuva išsiskiria keramikos įvairove, tačiau smėlyje randamos šukelės dažniausiai yra labai smulkios, nusizulinusios ir nereprezentatyvios.
Lietuvos akmens amžiaus keramikos duomenų bazė visų pirma skirta menkai žinomoms Pietų Lietuvos molinių indų šukėms pristatyti, o ateityje planuojama šią bazę plėsti. Svarbiausias šukių grupavimo kriterijus – jų radimo vieta, šukių priskyrimas kultūroms ar kompleksams planuojamas užpildyti vėliau, išanalizavus bazėje sukauptos keramikos įvairovę. Šiame regione nėra aptikta akmens amžiaus kapų, visa keramika randama gyvenvietėse, kurias archeologai įvardija laba skirtingai. Mėginant išpainioti pavadinimų įva