Visi, kas mums ką nors sako, tikėtina, nori kažką pasakyti… Net nėra svarbu kokiais žodžiais, kokiu tonu… Įsivaizduokime, kad užsienietis, nesuprantama mums kalba, bando kažką paaiškinti, papasakoti, pasiklausti. Ir jei dėl to, kad mes jo beviltiškai nesuprantame, nors ir labai stengiamės, pašnekovas kiek prarastų kantrybę, greičiausiai jo būseną suprastume… Galbūt šį principą galime perkelti į bendravimą ir su ta pačia kalba kalbančiais žmonėmis… Kai vieni kitų nesuprantame nesipiktinti, o suprasti, kad ka
Visi esame sukaupę patirties, žinių ir išminties… Tačiau norint visą tą gėrį ištraukti į dienos šviesą, reikalinga patenkinti poreikį pasidalinti: mąstyti, pasakyti, užrašyti. Galima su pačiu savimi, o galima ir su kitais… Tačiau norint tokį planą įgyvendinti, turime rasti klausytoją, viduje arba išorėje. O dar geriau ten ir ten. Labai dažnai, atsakymus į kylančius klausimus turime, tik tam reikalinga susikurti tinkamas sąlygas dialogui. Tam tikslui, reikalingi klausimai, kuriuos galime užduoti patys sau, a
Manau, ne vienam yra kilęs noras padėti žmonėms gyventi sveikiau, pamokyti kaip ir su kuo bendrauti, kaip ir ką daryti. Arba tiesiog taip, kaip mums atrodo geriau. Dažnai tai nutinka tada, kai patys išmokstame ką nors naujo ir sau naudingo. Ir ypač norisi padėti artimiems žmonėms, tačiau neretai susiduriame su pasipriešinimu… Tada kyla klausimas, ar mes nemokame tinkamai pasakyti, ar mūsų mokinys yra beviltiškas Gali būti ir taip ir kitaip, tačiau dažnai atsitinka taip, kad tos pagalbos nelabai ir reikia. N